atskirdyti

1 atskirdýti 1. žr. 1 atskirti 1: Atskir̃do juos (pelus), vėto Rod. 2. žr. 1 atskirti 4: [Piemuo] savas karves atskir̃do nuog manų karvių Rod. Gal ana sau telius atskir̃do (vagia)? Žrm. | refl.: Tik neatsiskirdýk nuog visų: miestas didžiulis – žublūdysi Rod. 3. refl. žr. 1 atskirti 6 (refl.): Vienas kelias atsiskir̃do Grv. 4. žr. 1 atskirti 9: Mes neatskir̃dėm, kas tu – litvėkas ar poliakas Rod. \ skirdyti; atskirdyti